Žirnių ir moliūgo sriuba

 Deja, mano gražuoliui moliūgui, puošusiam virtuvės palangę, atėjo galas. Nors ir labai tą moliūgą globojau, niekas negelbėjo - šiurpios šventės vakare iš jo  buvo išskaptuoti viduriai, o apvali galva tapo pabaisiška žvakide.

  Jaunimas pasiėmė išsiviepusią galvą ir išėjo draugų gąsdinti, o man liko viduriai :) Tuos vidurius (be sėklų) sukišau į puodą ir pašoviau į iki 170 laipsnių įkaitintą orkaitę 30 minučių. Pakaitintą moliūgo masę atšaldžiau,  trintuvu (taip vadinamu blenderiu) sutryniau iki tyrės konsistencijos. Supilsčiau į stiklainius - galėsiu savaitę moliūgų patiekalus gaminti :) Aišku, indus su tyre galima sudėti į šaldiklį - tuomet net  iki pavasario džiaugsitės moliūgų skoniu ir kvapu. Pirmam moliūgiškam patiekalui idėją paėmiau iš  http://www.beatosvirtuve.lt/recipes/astri-zirniu-sriuba-indiskos-virtuves-motyvais/. Aišku, pakoregavau pagal tai, ką radau savo virtuvės spintelėse.

 Taigi mums reikės:

1 stiklinės skaldytų žirnių;

2 stiklinių moliūgų tyrės;

1 didelio svogūno;

4 skiltelių česnako;

imbiero gumbo (maždaug pusės kiaušinio dydžio);

po šaukštą kario ir ciberžolės miltelių;

šaukšto kumino (jei neturite, tiks kmynai);

aliejaus.

  Verdame:

  Į puodą įpilame šiek tiek aliejaus ir įkaitiname. Sumetame smulkiai sukapotą svogūną. Pakepiname iki geltonumo. Išspaudžiame česnaką ir sutarkuojame imbiero šaknį. Abu ingredientus suberiame prie dar vis kepančių svogūnų. Paskaniname ciberžole, kariu ir kuminu. Viską gerai išmaišome ir dar minutę pakepiname. Tuomet supilame moliūgo tyrę. Vėl pamaišome. Suberiame žirnius (aš žirnius prieš virimą pabrinkinau porą valandų vandenyje) ir pripilame vandens dukart tiek, kiek yra tirštimo. Išbrinkusius žirnius verdame apie 30-40 min., jei žirniai nebrinkinti, verdame ne mažiau, kaip 1 val. Jei verdant vanduo nugaruoja ir sriuba labai sutirštėja - įpilame vandens. Baigiant virti sriubą ragaujame - jei trūksta druskos, pasūdome ir ...pilstome į lėkštes. Galite pagardinti šauktu grietinės.

   Sriuba saikingai aštri ir labai skani. Ypatingai tiks sušilti šaltą žiemos pavakarę grįžus iš lauko :)

 

Ryžių kotletai su pievagrybių padažu

Man dažnai taip būdavo: ups, ir vėl per daug ryžių išviriau :) Ir kur juos dėti, juk neišmesi gero daikto? Kaip sakoma, atsiradus problemai, ateina ir jos sprendimas. Šiuokart  sprendimas vadinasi ryžių kotletai. Dabar jau ne tik džiaugiuosi per daug ryžių išvirusi, bet retkarčiais specialiai išsiverdu šių kruopų, kad galėčiau palepinti savo mylimukus labai gardžiais ryžių kotletais.

   Norint išsikepti šiuos kotletukus reiks:
   250-300 g nevirtų ryžių, 200 g fermentinio sūrio, 1 kiaušinio, pipirų, druskos, džiuvėsėlių ir aliejaus.
   Gaminame:

   Ryžius išverdame pasūdytame vandenyje. Geriausia iš vakaro - nereiks laukti, kol jie atšals. O atšaldyti būtina! Tikslaus virtų ryžių kiekio negaliu nurodyti, nes mano pagalbininkai ,,netyčia" jų išvirė pilną puodą, kurio 1/3 panaudojau kitam patiekalui, na o iš likusių 2/3 (maždaug 2 litrų puodas) iškepiau kotletus.

 Taigi, į atšalusius ryžius suberiame stambiai sutarkuotą sūrį, įmušame kiaušinį, įberiame pipirų, druskos, kaip sako patyrę šeimininkės ,,ant peilio galo" (galima įdėti smulkiai sukapotų petražolių ar kitų jūsų mėgiamų žalėsių). Viską kruopščiai išmaišome. Formuojame plokščius kotletus, kuriuos negailėdamos apvoliojame džiuvėsėliuose ir apkepame ant įkaitusio aliejaus iš abiejų pusių.

  Padažas:

   200 g pievagrybių, 1 didelis svogūnas, aliejaus, 1-2 šaukštai miltų, 1,5 stiklinės pieno, 1/2 arbatinio šaukštelio muskato riešuto, druskos pagal skonį.

  Svogūną susmulkiname ir pakepiname aliejuje. Pievagrybius nuplauname, nulupame, supjaustome ir kepiname kartu su jau apskrudusiais svogūnais. Baigus kepti įpilame pieną įberiame muskatą bei druską. Tada atsargiai maišydami beriame miltus kol pasieksite norimą padažo tirštumą (jei per tiršta - galima dar įpilti pieno arba vandens). Paragaujame. Kažko trūksta - beriame priekonių ir dar sekundę pakaitiname. Gardu? 

   Ryžių kotletus dedame į lėkštę ir apipilame karštu padažu.

  Skanaus :)